Sodas, gėlės, veja, apželdinimas, dekoratyviniai augalai, sodininko dienoraštis
Balandžio viduryje pasakojau apie erškėčio sėjinuko gelbėjimą. Pasodintas į vazoną sėkmingai prigijo, truputį ūgtelėjo ir pražydo. Paaiškėjo, kad tai gausiažiedis erškėtis (Rosa multiflora). Tai stambiu krūmu augantis erškėtis – aš tiek daug vietos neturiu, todėl auginsiu vazone.
 |
 |
Erškėčių ir rožių žydėjimo sezonas skelbiamas atidarytu! 
Vakar pamačiau pirmuosius šį pavasarį raukšlėtalapių erškėčių (Rosa rugosa) žiedus. Bėgsiu žvalgytis į miestą – gal daugiau žiedų išvysiu ir galėsiu pasidalinti nuotraukomis.
Šiandien svečiavausi pas draugus. Jų kaimynai iš naujo pertvarko sodą ir lygindami žemes aptiko nedidelį erškėtį. Atėjo paklausti ar tai galėtų būti rožė. Tiesą sakant neturiu žalio supratimo kas tai per Rosa genties atstovas, bet tikrai aišku, kad tai savaiminis sėjinukas. Atidavė šį nelaimėlį man. Pasodinau į vazoną, truputį apgenėjau, palaisčiau ir dabar laikau pavėsyje. Įdomu kas išaugs?
|
Ar teisingai perskaitėte pavadinimą? Kirtis turi būti ant pirmos „a“, ne ant „ai“ |
 |
 |
Tai yra vienos iš galinių vapsvų rūšies – Diplolepis rosae – lervų namai. Erškėčiams/rožėms šie dariniai žalos nedaro, nes jų nebūna daug (vos vienas ar keletas ant krūmo). Bet jeigu nepatinka galima iškirpti kol neparudavo ir išmesti. Nors aš palikčiau – įdomiau kai sode gyvena daugiau gyvūnų. |
Krūminių rožių grupei priskiriamos modernios jokios kitos grupės standartų neatitinkančios veislės. Norėčiau tarti pagiriamąjį žodį porai krūminių rožių veislių – „Caramella“ ir „Sekel“. Abi įsigijau 2008-ųjų pavasarį iš Sibirkos rožyno. Galbūt nepriskirčiau prie pačių geriausių, bet man patinka jų žiedų spalvos.
 |
 |
|
↑ „Caramella“ – besiskleidžiantys žiedai švelnios karamelės spalvos, vėliau tamsėja, pilnaviduriai. Taip – man patinka karamelė, tad nieko keista, kad ir ši rožė pelnė mano simpatijas. Jei gerai atsimenu buvo pasiekusi 1 m aukštį, krūmas netankus. Du sezonus nestipriai pasireikšdavo lapų dėmėtligė (niekad nepurškiau). |
|
 |
← „Sekel“ – žiedai skleidimosi metu gelsvi, į žydėjimo pabaigą gražiai nurausvėja, tuščiaviduriai. Žydėjo vidutiniškai gausiai. Atsparumas ligoms taip pat vidutinis. Po kiekvienos žiemos tenka stipriai nugenėti, bet sėkmingai atželia ir greitai pasiekia 0,9-1 m aukštį. |
Manau, kad gražiai atrodytų auginamos tokiame gėlyne – trys „Sekel“ (1) ir dvi „Caramella“ (2). Šalia jų derėtų davido budlėja „Nanho purple“ (Buddleja davidii) (3) ir lendrūnas „Strictus“ (Calamagrostis x acutiflora) (4). Aplink galėtų keroti pontinis kietis (Artemisia pontica) ir vaistinis skaistenis „Plena“ (Pyrethrum parhenium) (5).
 |
 |
|
Pirmaisiais metais tarpus galėtų užpildyti patagoninė verbena (Verbena bonariensis) → |
 |
|
Kad nereikėtų svarstyti ką reiškia šie trumpiniai pasakysiu, kad taip sutrumpintai žymimos rožių grupės: F (floribundinės), Pol (poliantinės), Min (miniatiūrinės). Mano augintos šių grupių atstovės ne visada pateisindavo lūkesčius. Bet šioms grupėms priklauso daugybė puikių veislių, todėl yra iš ko pasirinkti ir bandyti vėl ir vėl atrasti pačias gražiausias, sveikiausias ir atspariausias. |
 |
Kanadietiškomis rožėmis vadinama rožių grupė sukurta Kanadoje (pradininkas Svejda) kryžminant raukšlėtalapį erškėtį (Rosa rugosa) su moderniomis rožių veislėmis, siekiant išvesti atsparias šalčiui puošniai žydinčias veisles. Patogumo dėlei išskiriami du pogrupiai (skirstomos pagal regionus, kuriose išvestos): Parkland ir Explorer. Auga lėtai, bet dauguma yra atsparios ligoms, puikiai auga pavėsyje – maniškės pasodintos juodalksnių pavėsyje ir saulės gauna tik antroje dienos pusėje. Žiemai niekada nedengiau (kai kurios auga nuo 2009-ųjų pavasario).
|
„Adelaide Hoodless“(Parkland) Vainiklapiai raudoni, banguoti. Žiedai dalinai pilnaviduriai. Auga gana sparčiai. |
 |
 |
„J. P. Connell“ (Explorer) Baltai žydinčių „kanadiečių“ nėra daug. Šios veislės žiedai balti, su lengvu gelsvu atspalviu prie vainiklapių pagrindo, tankiai pilnaviduriai. |
|
„Morden Fireglow“ (Parkland) Ji tikrai patiks ryškių spalvų mėgėjams. Žiedai pilnaviduriai. Žydi praktiškai tik vasaros pradžioje. |
 |
Kaip kanadietiškų rožių atstovė dažnai pardavinėjama „Therese Bugnet“ nors ji priklauso raukšlėtalapio erškėčio hibridams.
Angliškų rožių grupę sukūrė britų selekcininkas David Austin. Tai išskirtinės rožės – žiedų forma primena senovines rožes, bet daugumos veislių skleidžiasi visą vasarą, kaip ir moderniųjų rožių. Dar viena savybė, kodėl šios rožės yra labai mėgstamos ir madingos – stiprus žiedų kvapas. Bet kaip jau pastebėjote skaitydami blog‘ą mano skonis yra gana „iškreiptas“ ir į šią rožių grupę žiūriu skeptiškai. Taip yra dėl to, kad dauguma jų nesuformuoja gražaus krūmo (o to aš tikiuosi iš aukštų krūminių rožių). Ko gero jų populiarumas pasiektas vykdant geras marketingo strategijas.. Bet gal reikia daugiau žiūrėti į žiedų formą ir man jos ims patikti – niekada negali žinoti. Geras straipsnis apie angliškas rožes yra čia.
