SodoGėlės.lt

Vasarą mačiau rožę aviečių rausvumo žiedais. Atsitiktinai rudenį medelyne pamačiau parduodamas šias rožes ir etiketėse buvo parašyta, kad tai „Tommelise“. Išvesta 1992 metais, Vokietijos kompanijoje Kordes. Tai išties šarminga tuščiaviduriais žiedais visą vasarą besipuošianti rožė. Krūmas rutuliškas, 40 cm aukščio ir dvigubai didesnio pločio. Lapai smulkūs blizgantys. Pažvelkite į nuotraukas ir įvertinkite jos grožį.

Šios rožės taip pat kol kas dar neauginu, bet Nancy J. Ondra knygoje „Taylor‘s guide. Roses“ parašytas sakinys pasako viską: „Labai sunku išsakyti visus gerus žodžius apie šią žavingą poliantinę rožę! Ji turi viską ką tikitės iš rožės išskyrus kvapą“. Išvesta 1932 metais Didžiojoje Britanijoje selekcininko Bentall ir iki šiol dažnai auginama. Danijoje „The Fairy“ sodinama žemose rožių gyvatvorėse. Pavasarį medelynuose ir prekybos centruose galima nusipirkti po 5 arba 10 supakuotus krūmus ir tiesą sakant nemačiau, kad būtų parduodama po vieną vienetą. Krūmas rutuliškas, 50 cm aukščio. Žiedai rausvi, nedideli, bet kaip ir būdinga poliantinių rožių grupei sutelkti į gausius žiedynus – „šluotas“. Nepastebėjau, kad sirgtų. Nors praeita žiema Danijoje buvo atšiauri (praktiškai kaip vidutinė lietuviška) ir rožių čia niekas nedengia, bet nušalo tik nesumedėjusios ūglių viršūnės. Nepaisant to jas vis tiek nukerpa prie žemės palikdami 10-20 cm ilgio kamblius. Rožės sėkmingai atauga ir gausiai žydi.

Moderniųjų krūminių rožių grupei priklausanti rožė. Užauga apie 1 m aukščio. Krūmas nėra labai tankus, šakos kylančios aukštyn. Išvesta 1999 metais Didžiojoje britanijoje. Žiedai tuščiaviduriai nekvepia (nors veislės aprašyme teigiama, kad kvepia). Vainiklapiai melsvai violetiniai su tamsesnėmis gyslelėmis. Laikoma pačia mėlyniausia ir geriausia tokios spalvos rože. Nuo ryškios saulės žiedai apdega todėl geriau sodinti daliniame pavėsyje. Manau ši rožė puikiai atrodytų derinyje su baltomis rožėmis smulkiais žiedais – „Eva Teschendorf“, „Sea Foam“ ar kitomis. Kompoziciją galėtų papildyti astrancijos (Astrantia major), rasakilos (Alchemilla), balti sinavadai (Aquilegia), viena kita rusmenė (Digitalis purpurea).

Dar viena poliantinių rožių grupei priklausanti veislė. Išvesta 1920 metais selekcininko Delepine Prancūzijoje. 2008-ųjų pavasarį įsigijau iš Sibirkos rožyno. Užauga iki 40 cm aukščio. Krūmas netankus, šakos be dyglių, linksta į šonus. Lapai gana siauri, šviesiai žali. Žiedai smulkūs, pilnaviduriai, šviesiai rausvi, nekvepia ir sutelkti į žiedynus – „šluotas“. Rudenį ant vainiklapių atsiranda ryškiai rausvų dėmelių. Gausiai žydi visą vasarą ir rudenį iki šalčių. Niekada nesirgo, net amarai nepuolė.

Dar neauginu rožės „New Dawn“, bet Danijoje, kur gyvenu, ši veislė yra labai populiari. Priklauso vijoklinių rožių grupei. Išvesta 1930 metais JAV Somerset medelyne. Laikoma viena iš populiariausių rožių pasaulyje. Nieko keista, nes ne tiek jau daug yra nereiklių ir gausiai žydinčių vijoklinių rožių. Užauga iki 4 m aukščio. Šakos gana liaunos tad atramos būtinos. Žiedai vidutinio stambumo, švelniai rožiniai, į žydėjimo pabaigą blunka ir nekvepia. Lapai šiek tiek įdubę per vidurį ir blizga. Ligoms gana atspari – ant kai kurių augalų vasaros pabaigoje pasireiškia lapų dėmėtligė.

Rožę  „Eva Teschendorf“ 1923 metais atrado Grunewald Vokietijoje. Tai poliantinės rožės „Echo“ sportas. Įsigijau 2008-ųjų metų pavasarį iš Sibirkos rožyno. Krūmas gana retomis iki 60 cm ilgio šakomis. Jauni lapai raudoni, senesni žali. Apatiniai lapai rudenį linkę sirgti dėmėtlige. Žiedai vidutinio stambumo, balti, pilnaviduriai, nekvepia ir sutelkti į žiedynus. Kartais nuo saulės ir lietaus šiek tiek paruduoja, bet žydi praktiškai be pertraukos. Nors ši veislė turi trūkumų, bet man vis tiek labai patinka.

Mano sodyboje rožė „Ena Harkness“ auga 2004-ųjų pavasario. Tiesa sakant ant pakuotės buvo užrašyta „Clg. Ena Harknes“ – tai sportas (savaime kilusi mutacija) priklausantis vijoklinių rožių grupei – bet manau, kad man kliuvo tikroji Ena. Priklauso arbatinių hibridinių (AH) rožių grupei. Ją 1946 metais išvedė britų selekcininkas Albert Norman.

Krūmas būdingos arbatinėms hibridinėms rožėms formos – apie 120 cm aukščio retomis, stačiomis šakomis. Žiedai tik ūglių viršūnėse, vidutinio stambumo. Spalva – tamsiai raudona su lengvu avietiniu atspalviu. Žydi su nedidelėmis pertraukomis iki pat šalčių. Pasodinta vejoje – apie krūmą žolę apraunu ir mulčiuoju nupjauta žole. Nepurkšta ir papildomai netręšta. Nei vienais metais nesirgo ir kenkėjai nekankino, na gal amarų kartais ūglių viršūnėse būdavo. Žiemai šakų pagrindą apipildavau papuvusių pjuvenų ir medžio drožlių mišiniu, užmesdavau keletą eglišakių. Nesumedėję ūgliai visada nušąla, bet rožė sėkmingai atželia ir sėkmingai žydi.

Tiesą sakant nesižavėjau rože „Eden rose 88“ tol kol nepamačiau gyvai. Nuotraukos neperteikia žiedų formos ir spalvos subtilumų. Išvesta 1987 metais Prancūzijos kompanijoje Meiland ir pavadinta „Pierre de Ronsard“, bet išpopuliarinta suteikus komercinį pavadinimą „Eden Rose 88“. Priskiriama vijoklinėms rožėms, bet dažniau auga kaip krūmas, kuriam reikalingos atramos. Dažniausiai neviršija 2 m aukščio. Lapai tamsiai žali. Žiedai „romantinio tipo“, t.y. primena senovinių rožių žiedus, tankiai pilnaviduriai. Vainiklapiai balti su švelniai rausvais pakraščiais, kurie į žydėjimo pabaigą ryškėja. Žydi nuolat ir ilgai – paskutinius žiedus pernai (2010 m.) nušaldė sniegas lapkričio pabaigoje. Teko girdėti, kad ši rožė neatspari šalčiui tad dengti žiemai būtina. Neteko matyti, kad sirgtų.

Pradedu straipsnelių-rašliavų ciklą mėgstamiausios rožės.  Noriu papasakoti ir pristatyti savo augintas ar kituose soduose matytas rožes, kurios man labiausiai patinka. Tai nereiklios, daugiau ar mažiau ligoms atsparios ir gausiai žydinčios rožių veislės, kurias galima drąsiai sodinti ir tikėtis sėkmingo augimo. Aštuonios moderniųjų rožių klasei priklausančios rožės:

• Eden rose 88
• Ena Harkness
• Eva Teschendorf
• New Dawn
• Perle Angevine
• Rhapsody in Blue
• The Fairy
• Tommelisse

Jei man sakytų „Gali pasirinkti ir pasodinti tik vieną iš savo geriausių rožių sąrašo“ – tai ko gero negalėčiau to padaryti. Negaliu sakyti, kad viena ar kita veislė yra geriausia. Visos savaip geros ir gražios, todėl aprašau abėcėlės tvarka. Kaip matote į sąrašą nepatenka senovinių rožių klasei priklausančios veislės ir erškėčiai. Taip yra todėl, kad daugumos jų grožis yra subtilus ir dažniausiai žydi vieną kartą ar daro ilgas pertraukas tarp žydėjimų sezonu metu, todėl apie kitas rožes ir erškėčius papasakosiu atskiruose straipsniuose.