Posted by admin on Balandžio 20, 2010

Eglės (Picea) I dalis

Pristatau dar vieną gerai žinomą spygliuočių gentį – egles (Picea). Eglių gentis pasižymi didele rūšių įvairove, o kur įvairios gamtoje kilusios ir žmogaus atrinktos formos. Vaikščiodami miške atkreipkite dėmesį į paprastųjų eglių (Picea abies) medžius – ko gero neįmanoma rasti dviejų vienodų. Didelė įvairovė naudinga sodininkams – praktiškai kiekvienam deriniui sukurti rasite tinkamą eglę.

Rytinė eglė (Picea orientalis)

Rytinė eglė labai panaši į paprastąją. Pagrindinis skirtumas – trumpi spygliai.

Rytinė eglė „Early gold“ (Picea orientalis)

Aukštis: iki 8 m.

Lajos forma: netaisyklingai kūgiška.

Spyglių spalva: tamsiai žalia, spygliai ant jaunų ūglių pavasarį šviesiai geltoni.

Pavasariniai ūgliai ir spygliai šviesiai geltoni, kartais apdega nuo saulės. “Early Gold” buvo atrinkta Nyderlanduose 1979 metais, kaip formos “Aurea” mutacija. Nuo pastarosios skiriasi tuo, kad išsprogsta 2 savaitėmis anksčiau ir spygliai geltonesni.

Paprastoji eglė (Picea abies)

Europos miškuose augantis medis turintis svarbią ekonominę reikšmę – mediena naudojama statybose, pramonėje, jaunus medelius puošiame Kalėdoms. Kadangi tai visiems puikiai pažįstamas medis per daug ir neišsiplėsiu pasakodamas.

Nuotr. jaunas augalas su dar nesubrendusiais kankorėžiais Antalieptėje, Zarasų raj.; 2007 vasarą.
Sakoma, kad miške nerasime dviejų vienodų eglių, tad nieko keista, kad želdynuose auginama daugybė dekoratyvinių paprastosios eglės formų:
“Acrocona”

Tai 4-5 m aukštį pasiekiantis medis, dalinai svyrančiomis šakomis. Pradeda derėti jauni medeliai ir kasmet užaugina gausų kankorėžių derlių.

“Argenteospicata”

Tai kūgiškos formos, iki 5 m aukščio užaugantis medelis. Jauni ūgliai ir spygliai su kremiškai gelsvais dryžiais.

Nuotraukoje nuo saulės nudegęs augalas po 2009-2010 metų žiemos.

“Aurea magnifica”

Tai geltonspyglė forma. Nuo panašios “Aurea” skiriasi mažesniu ūgiu (vargu ar pasieks 3 m aukštį..) ir ryškiau geltonais spygliais, kurie žiemą įgyja oranžinį atspalvį.

“Frohburg”

Keistai augantis medelis – viršūnė auga į viršų, o šoninės šakos svyra žemyn.

“Inversa”

Žemas platus krūmiškas medelis svyrančiomis ir pažeme besidriekiančiomis šakomis. Paprastai skiepijamas ir auginamas štambine forma. Forma kilusi Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje. Nuotrauka daryta Nurga Puukool arboretume, Estija.


“Luua Pärl”

Estų atrinkta žemaūgė paprastosios eglės forma. Augalas rutliškos formos, tankiomis šakelėmis. Užauga iki 40-50 cm aukščio.

Nuotrauka daryta Tartu universiteto botanikos sode, Estija 2008 vasarą.

“Nidiformis”

Žemaūgė suplotos statinės (kai kam ji primena gandro lizdą :) ) pavidalo paprastosios eglės forma. Užauga 1-1,5 m aukščio ir iki 2 m pločio. Tai viena iš populiariausių eglių dekoratyviniuose želdynuose. Galima sodinti nekarpomose gyvatvorėse.

“Ohlendorfii”

Lėtai auganti kiaušiniškos formos paprastosios eglės forma. Paprastai neviršija 2-3 m aukščio ir panašaus pločio, nors kartais gali pasiekti įspūdingus matmenis.

“Procumbens”

Žemas (30-40 cm aukščio ir iki 1,5 m pločio) krūmas pažeme šliaužiančiomis šakomis. Gražiai atrodo deriniuose su žemaūgiais koloniškais spygliuočiais (pvz. baltąja egle “Conica”) arba neaukštais rododendrais (pvz. ryškiai raudonai žydinčiu “Scarlet wonder”).

“Pumila glauca”

Rutuliškos formos krūmelis tankiomis šakomis, užaugantis iki 1 m aukščio ir panašaus pločio. Nuo panašios formos “Pumila” skiriasi melsvo atspalvio spygliais. Kartais skiepijama į štambą (tuomet “gaunamas” rutulys ant koto).

“Will’s zwerg”

Koloniškos formos medelis, iki 2 m aukščio. Jauno medelio šakos gana tankios, vėliau išretėja.

“Viminalis”

Piramidiškos formos medis, iki 20 m aukščio. Šakos ilgos, dalinai svyrančios tad jaunas medelis atrodo netvarkingai.

Nuotrauka daryta Tartu universiteto botanikos sode, 2008 vasarą.

Baltoji eglė “Conica” (Picea glauca)

Nesuklysiu pasakydamas, kad ši kūgio formos eglė yra labai mėgstama Lietuvos soduose. Iki 2 m aukščio užaugantis medelis puikiai atrodo deriniuose su kitais spygliuočiais, taip pat su viržiais (Calluna), erikomis (Erica) arba daugiametėmis gėlėmis.

Baltoji eglė “J.W. Daisy’s white”

Tai formos “Conica” mutacija atrinkta 1979 metais Belgijoje. Skiriasi mažesniu ūgiu (užauga iki 1 m aukščio) ir gelsva jaunų ūglių ir spyglių spalva. Jauni ūgliai ir spygliai nudega nuo saulės, tad reikia sodinti pusiau pavėsyje. Gražiai atrodo deriniuose su erikomis (Erica), tunbergo raugerškiais “Atropurpurea nana” (Berberis thunbergii) arba žirniavaisiu puskiparisiu “Filifera nana” (Chamaecyparis pisifera).

Baltoji eglė “Piccolo”

Tai populiariosios “Conica” mutacija. Nuo pastarosios skiriasi lėtesniu augimu ir mažesniu ūgiu.

Juodoji eglė “Karel” (Picea mariana)

Rutuliškos formos krūmelis užaugantis iki 0,5 m skersmens. Spygliai tamsiai pilkai žali. Gražiai atrodo alpinariumuose.

Picea x mariorika “Machala”

Tai įdomus tarprūšinis hibridas gautas sukryžminus juodąją ir serbinę egles. Krūmas su ilgomis šliaužiančiomis šakomis. Spygliai tamsiai melsvi. Atspari šalčiui ir itin nereikli aplinkos sąlygoms.

Serbinė eglė (Picea omorika)

Natūraliai paplitusi labai mažame areale – Bosnijai ir Hercegovinai priklausančioje teritorijoje šalia Drinos upės. Mėgstama ir dėl siauros koloniškos lajos vertinama daugelio šalių želdynuose.

Laja labai siaura taisyklingos kolonos formos.

Serbinė eglė “Nana” (Picea omorika)

1,5 m aukščio ir iki 2 m pločio kūgiškos formos krūmas. Dažniausiai suformuoja kelias viršūnes. Tinkama kompozicijų pagrindui suformuoti – kaip fonas kitiems augalams.

Serbinė eglė “Wodan” (Picea omorika)

Iki 1 m aukščio ir 0,5 m pločio netaisyklingos formos medelis. Puošnūs kiek pasukti tamsiai žalios spalvos su baltais ruoželiais spygliai. Puikus akcentas mažiems sodeliams.

Žemiau – man nežinoma serbinės eglės forma, auganti tankiu pagalvišku krūmeliu. Kartais įvyksta reversija ir forma išaugina rūšiniam augalui būdingas šakas. Jei naujai išaugusios nebūdingos šakos nėra labai vešlios šalinti nebūtina.
Komentarai išjungti
Kategorija: Spygliuočiai

Komentuoti negalima