Posted by admin on Balandžio 10, 2010

Klevai (Acer)

Klevai – daugelio mėgstami dideli medžiai ir maži medeliai. Gentyje priskaičiuojama apie 150 rūšių, paplitusių vidutinių platumų šiaurės pusrutulyje. Daug dekoratyvių klevo genties rūšių Lietuvoje smarkiai nukenčia nuo žiemos, bet yra rūšių kurios puikiai žiemoja ir galėtų būti plačiau auginamos. Siūlau susipažinti su keliomis mano auginamomis ir kelionėse matytomis klevų rūšimis ir veislėmis.

Pilkasis klevas (Acer griseum) – nedidelis, iki 5 m aukščio medelis. Auga lėtai. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš trijų lapelių, rudenį paraudonuoja. Senesnių medelių žievė lupasi juostomis (priskiriamas gyvatžievių klevų grupei).

←↓↘

↗ Japoninis klevas “Aconitifolium” (Acer japonicum) – nedidelis vos metrą siekiantis medelis. Lapai skaldyti ir primena žolinio augalo kurpelės (Aconitum – iš čia ir kilo pavadinimas), rudenį parausta.
Uosialapis klevas (Acer negundo) – dvinamis medis sudėtiniais iš 3-7 lapelių sudarytais lapais. Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Sovietmečiu vertintas kaip greitai augantis ir nepalankioms aplinkos sąlygoms atsparus medis. Šiuo metu Lietuvoje uosialapis klevas plinta savaime upių pakrantėse ir išstumia natūralias augalų bendrijas, tad įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą ir laikomas naikintina augalų rūšimi.
↑ Kuokeliniai žiedynai. ↑ Piesteliniai žiedynai ir pernykščiai sparnavaisiai.

Uosialapis klevas “Oddesanum” (Acer negundo) Tartu botanikos sode. Tai forma gelsvai žaliais lapais. Užauga kiek žemesniu, nei rūšis, medžiu. →

“Flamingo” – jauni lapai turi rožinius apvadus, senesni – baltus. ↑↗
← Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum) – nedidelis medelis penkiaskiaučiais lapais. Savaime auga Japonijoje. Naudojamas kaip poskiepis dekoratyvinėms formoms dauginti. Taip pat iš jo formuojami bonsai.
“Atropurpureum” – tai viena iš daugybės veislių plačiai auginamų japoniniuose sodeliuose. Lapai giliai skaldyti į penkias dalis, tamsiai raudoni (kartais dauginami sėklomis tad raudona lapų spalva gali variuoti). Auga krūmo formos medeliu. Žiemomis daugiau ar mažiau apšąla dėl to dažniausiai neužauga aukštesnis nei 1 m (Lietuvoje).

“Garnet” – žemas medalis svyrančiomis šakomis ir skaldytais tamsiai raudonais lapais. →

← “Katsura” – jauni lapai oranžiškai gelsvi, vėliau gelsvai žali. Laikoma vienu iš puošniausių plaštakiškojo klevo veislių.
“Red wine” – lapai tamsiai žali su rausvu atspalviu →
← “Taylor” – jauni lapeliai rausvi, vėliau žali su rožiniu pakraščiu. Tai lėtai augantis krūmiškos formos medelis.

Gelsvasis klevas “Aureum” (Acer shirasawanum) panašus į plaštakiškąjį ir japoninį klevus. Pavasarį lapai ryškiai geltoni, vasaros pabaigoje – gelsvai žali. Sparnavaisiai rausvai žalsvi, kontrastuoja su lapija.

↑↗ “Autumn Moon” - panašus į aukščiau aprašytą formą “Aurea”. Lapai labai puošnūs – besiskleidžiantys rausvi su geltonomis gyslomis, vėliau gelsvai žali, o rudenį vėl parausta.

Trakinis klevas (Acer campestre) nedidelis medelis. Manau, kad dekoratyviau atrodo auginamas karpomose gyvatvorėse nei pavieniui.

Trakinio klevo sparnavaisiai vasarą. ↑
Trakinio klevo kamštinė forma (A. campestre f. suberosa) nuo rūšinio augalo skiriasi kamštinėmis išaugomis ant jaunų ūglių.

“Pulverulentum” - auga krūmiškos formos medeliu, šakos plačiau linksta į šonus. Lapai baltai margi. →

← Apskritalapis klevas (Acer circinatum) taip pat nedidelis lėtai augantis medeliai. Lapai panašūs į platanalapio klevo (A. pseudoplatanum).

Pavasarį lapai gelsvai žali su rausvomis dėmėmis, vasarą žali. Deja, rudeniop ant lapų atsiranda rudos dėmės ir augalas tampa nedekoratyvus.

Paprastasis klevas (Acer platanoides) natūraliai auga Lietuvos miškuose, dažnai auginamas sodybose, parkuose. Pavasarį skanaujame saldžią sulą, o rudenį grožimės lapų spalvomis.

Klevus geriausia genėti rugpjūčio mėnesį. Tuomet žaizdos ne taip stipriai ašaroja, nes augimo procesas sulėtėjęs, ir spėja iki žiemos apgyti.

↑ Žiedynai ir ↓ sparnavaisiai.
Keletas paprastojo klevo dekoratyvinių formų:

“Crimson king” – lapai tamsiai raudoni. Truputį žemesnis nei rūšinis augalas. Karpant galima suformuoti netaisyklingo rutulio formaos lają.

← “Crimson sentry” nuo rūšinio augalo skiriasi tamsiai raudonais lapais ir siaura koloniška laja.

“Drummondii” – tai vienas iš gražiausių margalapių klevų. Dažniausiai skiepijas į 2 m ar aukštesnius paprastojo klevo kamienus (“štambus”) ir genint formuojama dalinai rutuliška laja. →

←↓↙ “Globosum” – tai forma rutuliška laja, kurios skersmuo siekia 1,5-4 m. Dažniausiai skiepijama į aukštus kamienus ir auginama kaip štambinis medis.

Paprastojo klevo veislė “Paldiskii” kilo Estijoje. Lapai smarkiai karpyti (labiau nei seniai žinomos formos “Palmatifidum”).

Totorinis klevas (A. tataricum) – tai 8-10 m aukščio medelis kreivu kamienu. Lapai triskiaučiai, kartais enkiaskiaučiai. Rudenį pagelsta. Žiedai žalsvi, skleidžaisi birželio mėnesį. Gausūs parnavaisiai subręsta rugsėjį. ↑→↗
← Platanalapis klevas (A. pseudoplatanus)

Platanalapis klevas dydžiu nenusileidžia paprastajam. Savaime auga Centrinėje Europoje – nuo Prancūzijos iki Ukrainos. Lapai penkiaskiaučiai, primena platano (Platanus) (lotyniškas pavadinimas reiškia ‘netikras platanas”), rudenį pagelsta.

Dažniau nei rūšinis augalas parkuose auginama forma “Atropurpurea”. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė – vyno raudonumo. Augumu nenusileidžia rūšiniui augalui. Sėjinukai dažniausiai paveldi formos požymius. ↓↘
Pensilvaninis klevas (A. pensylvanicum) →

Pensilvaninis klevas – tai 4-7 m aukščio medelis. Lapai triskiaučiai 8-15 cm ilgio ir 6-10 cm pločio. Priskiriamas gyvatžievių klevų grupei – žievė su baltais ir rusvais dryžiais – tad grožis išryškėja nukritus lapams.

Komentarai išjungti
Kategorija: Lapuočiai

Komentuoti negalima