Posted by admin on Sausio 21, 2011
| Laisvai augančios ar karpomos lapuočių gyvatvorės sukuria jaukią atmosferą sode. Dažnai gyvatvorės yra praktiškesnis pasirinkimas nei tvora. Teigiantiems, kad augalų priežiūra atima daug laiko ir yra brangus malonumas galiu patarti – pasirinkite tinkamus augalus ir Jūsų vargai baigsis. Norėdamas padėti nusprendžiau aprašyti matytas gyvatvores. Tikiuosi mano pateikti pavyzdžiai paskatins planuoti, kurti ir pasirinkti tinkamiausią variantą Jūsų sodui. Kokia ji bus priklauso nuo poreikių – žemas bordiūras, vidutinio aukščio eilė ar aukšta siena, karpoma ar laisvai auganti. Atminkite, kad tanki augmenija privilioja į sodą daug paukščių, kurie džiugina ausis giesmėmis, ir smulkių žvėrelių. Gyvūnai randa saugų prieglobstį. Žydinti gyvatvorė – vienas iš įspūdingiausių reginių. Dažnai žiedus aplanko bitės, kamanės ir drugiai. Tad gyvatvorė pavers jūsų sodą „gyvu kambariu“.
|
| Augalų, tinkamų auginti gyvatvorėse, yra labai daug. Pirmiausia supažindinsiu su lapuočiais, kurių lotyniškas genties pavadinimas prasideda raidėmis A ir B. |
| Acer campestre – trakinis klevas |
Nedidelis medelis, kuris lengvai ištveria karpymą. Dažniausiai formuojamos 1-2 m aukščio gyvatvorės, kurių plotis priklauso nuo prižiūrėtojo netingėjimo dažnai ir taisyklingai karpyti. |
|
|
 |
 |
| Žiema |
|
 |
 |
| Pavasaris |
|
 |
 |
| Vasara (birželis/rugpjūtis) |
|
 |
← Ruduo. Lapai puošniai pagelsta. |
|
|
| Alnus – alksnis |
|
| Paprastai alksnius žinome, kaip didelius miško medžius. Jų dekoratyvinės formos karpytais, geltonais lapais ar svyrančia laja taip pat retos želdynuose. Labai norint alksnius galima karpyti ir formuoti gyvatvores. |
 |
|
|
| Amelanchier – medlievos |
|
| Apie medlievas jau rašiau anksčiau – galite pasiskaityti čia. Bet negaliu jų nepaminėti ir aprašydamas gyvatvores. Dažniausiai jos sodinamos aukštoms laisvai augančioms žaliosioms sienoms suformuoti. Tam medlievos labai tinka – laja siaura, šakos kylančios aukštyn. |
|
 |
 |
| Visos medlievų rūšys gausiai žydi gegužės menesį. Nuotrauka kairėje – A. lamarckii, dešinėje – nežinoma rūšis (gali būti A. canadensis, A. laevis). |
|
 |
Liepos pabaigoje šakas papuošia raustantys vaisiai, kuriuos greitai nuraško strazdai. |
|
|
| Aronia melanocarpa – juodavaisė aronija |
|
| Visose sovietmečiu išleistose knygose juodavaisė aronija būdavo aprašoma vitaminingųjų augalų skyriuje. Atsimenu vaikystėje ją teko matyti daugumoje kolektyvinių sodų. Vėliau aronijos “bumas” praėjo – ko gero ne daug kam patiko specifinis uogų skonis, o į dekoratyvines savybes ne visi atkreipė dėmesį. Manau, kad aronija neturėtų būti pamiršta, tad pateikiu keletą pavyzdžių kaip pritaikyti 1-1,5m aukščio gyvatvorėse. |
|
 |
Gegužė. Jauni lapai ilgai išlaiko rusvai žalią spalvą. |
| Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje galima grožėtis į šermukšnio panašiais žiedais. |
 |
 |
Liepos pradžia. Vaisiai dar žali, vėliau po truputį rausta ir galiausiai rugsėjį tampa sodriai juodi. |
 |
 |
 |
 |
| Spalis – aronijų lapai parausta. |
|
|
|
| Artemisia abrotanum – diemedis |
|
| Diemedis – tai iki 0,5 m aukščio užaugantis puskrūmis, tinkantis karpomoms bordiūrinėms gyvatvorėms. |
 |
|
|
| Bambuseae – bambukai |
|
| Bambukai – tai miglinių šeimos (Poaceae) augalų triba, nors aš visada maniau, kad tai ne genties mokslinis pavadinimas, bet sodininkystėje naudojamas augalų grupės pavadinimas. Laikomi egzotiniais augalais sode. Dauguma rūšių nepakelia šalčio, bet yra ir tokių, kurie gali išgyventi lietuviškas žiemas. Bambukus galima sodinti eilėmis ir taip suformuoti nekarpomą gyvatvorę. Skonio reikalas, bet man bambukai neatrodo ypatingi augalai. |
 |
 |
 |
| Bambukai Strasbūro botanikos sode. |
|
|
|
| Berberis thunbergii – tunbergo raugerškis |
|
| Tunbergo raugerškio dekoratyvines formas sutiksime daugumoje sodų. Jų pasirinkimas išties gausus – raudonlapės, geltonlapės, margalapės, siaura koloniška ar žema pagalviška laja. Rūšinis augalas ir kai kurios formos (pvz. raudonlapė “Atropurpurea”) tinka žemoms (0,5-1 m aukščio) gyvatvorėms formuoti. |
|
 |
 |
| Balandis |
|
 |
 |
| Gegužė |
|
 |
 |
 |
Sunku apsispręsti, kuri lapų spalva arčiau širdies? Darykite spalvų mix’ą! Nebijokite žaisti. |
 |
 |
|
|
 |
 |
| Visžalės raugerškio (Berberis) rūšys gyvatvorėse sodnamos retai, nes sodinukai brangūs, o auga lėtai. |
|
|
|
| Buddleja davidii – davido budlėja |
|
| Lietuvoje budlėjos žiemomis smarkiai apšąla ir praktiškai auga kaip puskrūmiai. Gal taip ir geriau, nes Danijoje jos peržiemoja praktiškai be nuostolių ir jeigu šeimininkai tingi genėti išauga negražus išstypęs krūmas. Man patiko idėja sodinti forsitijų (Forsythia) eilę ir budlėjas. Labai geras sprendimas. Pavasarį žydi forsitijos, vasarą – budlėjos. Taip išvengiama ilgų periodų kai gyvatvorė yra nedekoratyvi. |
 |
|
|
| Buxus – buksmedis |
|
| Lietuvoje nuo seno auginamas paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Visžalis krūmas mėgstamas sodinti tiek kapinėse, tiek sodybose, lengvai dauginamas auginiais. Nors sunku pasakyti ar dažniau auginamas rūšinis augalas ar įvairios dekoratyvinės formos, kurių pasirinkimas gausus. Šiuo metu kelią į želdynus skinasi kita morfologiškai panaši rūšis – smulkialapis buksmedis (Buxus microphylla). Anglijoje, Prancūzijoje buksmedžiai nuo seno buvo sodinami dvarų soduose. Dažniausiai iš jų formuodavo bordiūrines gyvatvores. Įkvėpimo iš senųjų sodų semiasi ir Lietuvos sodininkai – vienas labai vykęs pavyzdys. |
 |
 |
 |
 |
 |
| Buksmedžių bordiūrai Strasbūre. |
Buksmedžių bordiūrai Stokholme. |
 |
 |
| Buksmedžiai, baltai margalapiai fortūno ožekšniai (Euonymus fortunei), japoninės lanksvos (Spiraea japonica). |
Smulkialapis buksmedis (Buxus microphylla) ir šermukšniai (Sorbus aucuparia). |
 |
 |
| Egzotiškas pavyzdys – buksmedžių bordiūrai ir platanų (Platanus) pavėsinė. |
|
 |
 |
| Iš margalapės formos “Variegata” paprastųjų buksmedžių galima suformuoti žemas baltai margas apvadines gyvatvores. |
|
|
|
|
|
