SodoGėlės.lt

Sunku įsivaizduoti vasarą be lelijų (Lilium) žiedų. Daugumos veislių (ypač priklausančių azijinių lelijų hibridų grupei) auginimas paprastas – pavasarį nusipirkai iš Olandijos atvežtų svogūnų spalvingose pakuotėse, pasodinai ir lauki žiedų. Ir gali būti tikras, kad jos ilgai ir sėkmingai augs.

Bet yra ir kaprizingesnių lelijų – rytinės, vamzdelinės, LA hibridai. Jų auginimas pareikalaus daugiau priežiūros ir patirties. Bet žiedai atperka vargus.

Kad ir kokios spalvingos bebūtų ir didelius žiedus turėtų hibridinės lelijos man nėra tokios šarmingos kaip jų protėviai – laukinės rūšys:

Baltoji lelija (Lilium candidum) – įnoringa baltažiedė princesė, kilusi iš Viduržemio jūros kraštų. Skirtingai nei dauguma kitų lelijų jos lapų skrotelė išauga rudeniop. Žiedai vidutinio dydžio, balti, nukreipti į šonus. Labai stipriai kvepia. Sodinti reikia gerai drenuotoje dirvoje, itin saulėtoje vietoje antraip augalą sunaikins puviniai.

Karališkoji lelija (Lilium regale). Žiedai stambūs, balti su geltonomis žiotimis, nukreipti į šonus ir stipriai kvepia. Mažiau reikli nei baltoji lelija, bet gerai drenuotas dirvožemis ir saulėta vieta būtinos sąlygos norint ilgus metus džiaugtis žiedais. Besniegėmis žiemomis gali iššalti. Žiemai patartina ant žemę kur auga šios lelijos mulčiuoti durpėmis.

Miškinė lelija (Lilium martagon). Savaime auga ir kai kuriuose Lietuvos miškuose. Gaila, kad neteko auginti rūšinio augalo, bet veislė „Gay light“ (L. martagon ir L. hansonii hibridas) taip pat graži. Nuo rūšies skiriasi gelsvai rožine žiedų spalva. Miškinės lelijos turi augti daliniame pavėsyje, puveningame ir puriame dirvožemyje – kaip miške. Nemėgsta persodinimo.

Tigrinė lelija (Lilium tigrinum). Žiedai oranžiniai su tamsiai rudais taškais, turbano formos. Palyginus nereikli rūšis – puikiai auga tiek saulėtose, tiek pavėsingose augimvietėse. Senesni augalai gali užaugti iki 1,8-2m aukščio. Lapų pažastyse susiformuoja maži svogūnėliai, kuriais sėkmingai dauginama. Iš tokių svogūnėlių išaugę augalai pražysta po 3-4 metų.